- tursamiegis
- 1 tursãmiegis sm. (1) NdŽ, Dgl, Plš, tùrsamiegis (1), tur̃samiegis (1) JT20 1. žr. tursomiegis 2: Pavalgius reikia ben kiek tursãmiegio prigult PnmR. Anksti lempa degt, užgulkim tursamiegio Ob. Šiandiej tùrsamiegio gal ben valandą nusnūdau Sv. Kai eisite tursamiegio, bus pakrimsti, – padėjo džiovintą geltoną sūrelį rš. 2. žr. tursomiegis 3: Kai išbudina, ar tai be miegas – tursãmiegis Všk.
Dictionary of the Lithuanian Language.